Gyvename miške
Visaginas stovi ne šalia miško – jis stovi miške. Pušys čia auga tarp namų, prie mokyklų ir tiesiog kiemuose, o iki ežero nueisi pėsčiomis iš bet kurios miesto vietos. Rytais kvepia sakais, vakarais – vandeniu.
Tai jauniausias Lietuvos miestas: prieš pusę amžiaus čia buvo tik miškas ir ežeras. Miestas buvo sumanytas iš karto visas, ir iš viršaus jis primena drugelį, išskleidusį sparnus aplink vandenį. Jį statė žmonės, atvažiavę iš labai įvairių vietų, – inžinieriai, statybininkai, mokytojai, gydytojai. Jie atsivežė savo kalbas, savo įpročius ir drąsą imtis to, kas atrodo neįmanoma. Taip atsirado miestas, kuriame kaimynai kalba skirtingai, bet puikiai vienas kitą supranta.
Aplink – trylika ežerų, tyla ir švarus oras. Čia viskas arti: be kamščių, be skubėjimo, su mišku už lango. Tokią vietą rasti sunku, o gyventi joje – lengva.
Matome, koks Visaginas gali būti: rami vieta šeimoms, vieta, kur galima dirbti iš namų ar pradėti savo verslą, kur ilsimasi prie vandens ir miške. Kur vėl reikia patirties tų žmonių, kurie šį miestą pastatė.
Mes mylime Visaginą tokį, koks jis yra, – ir žinome, koks jis gali būti.